Daugeliui užsakovų BIM jau tapo įprastu reikalavimu statybos projektuose. Jis atsiranda pirkimo dokumentuose, projektavimo užduotyse, techniniuose reikalavimuose ir projekto įgyvendinimo planuose. Tačiau vien tai, kad projekte reikalaujama BIM, dar nereiškia, kad projektas automatiškai gaus realią vertę.
Projekte gali būti parengtas detalus BIM modelis, tačiau tuo pačiu metu gali išlikti neaiškios atsakomybės, silpna koordinacija, nekontroliuojami pakeitimai ir neišsami informacija perdavimui eksploatacijai. Tokiu atveju BIM tampa formaliu reikalavimu, o ne praktiniu projekto valdymo įrankiu.
Žvelgiant iš užsakovo perspektyvos, BIM vertė slypi ne tik pačiame modelyje. Tikroji vertė yra geresnė projekto informacijos, rizikų, sprendimų ir galutinio rezultato kontrolė.
BIM turi padėti kontroliuoti projektą
Vienas dažniausių nesusipratimų yra požiūris, kad BIM pirmiausia reiškia skaitmeninio modelio sukūrimą. Modelis, žinoma, yra svarbus, tačiau tai tik viena viso proceso dalis.
Modelis gali atrodyti vizualiai įtikinamai, bet tuo pačiu būti sunkiai naudojamas. Jame gali būti nepatikimų duomenų, neišspręstų klausimų, neaiškių atsakomybių arba informacijos, kuri neatitinka praktinių projekto poreikių. Tokiu atveju užsakovas gauna skaitmeninį rezultatą, bet nebūtinai gauna įrankį, kuris padeda geriau valdyti projektą.
Todėl BIM neturėtų būti suprantamas tik kaip modelis, kurį reikia perduoti tam tikrame projekto etape. BIM yra procesas, kuris turi padėti projekto komandai efektyviau valdyti informaciją, rizikas ir sprendimus. Jis turi palaikyti projekto planavimą, koordinavimą, tikrinimą, statybą ir perdavimą eksploatacijai.
Kas užsakovui iš tiesų svarbu?
Užsakovui nereikia tapti BIM specialistu. Jam nereikia žinoti kiekvieno modeliavimo metodo, techninio nustatymo ar failų struktūros. Tačiau svarbu suprasti, ką BIM procesas turėtų padėti kontroliuoti.
Dažniausiai didžiausia vertė yra susijusi su informacijos kokybe, savalaikiu rizikų identifikavimu, pakeitimų kontrole, koordinavimu, statybos eigos matomumu ir duomenimis, kuriuos galima naudoti po projekto užbaigimo.
Aiškesnė ir patikimesnė informacija
Kiekvienas statybos projektas sukuria didelį informacijos kiekį: brėžinius, modelius, grafikus, kiekius, ataskaitas, pakeitimus, patvirtinimus ir sprendimus. Jei ši informacija neturi aiškios struktūros, ji greitai tampa fragmentuota.
Užsakovui BIM turi padėti sukurti aiškesnį ir patikimesnį informacijos srautą. Turi būti suprantama, kuri informacija yra aktuali, kas ją parengė, kokiam tikslui ji naudojama ir ar ji buvo patikrinta.
Jei tai nėra aišku, projekto komanda gali dirbti skaitmeniniu būdu, bet tai dar nereiškia, kad ji dirba koordinuotai. Skaitmeniniai failai patys savaime nesukuria kontrolės. Kontrolę sukuria tvarkinga informacija, aiškios atsakomybės ir bendras supratimas, kaip projekto duomenys yra valdomi.
Savalaikis rizikų identifikavimas
Daugelis statybos problemų neatsiranda staiga statybvietėje. Dažnai jos projekte egzistuoja gerokai anksčiau, tik būna paslėptos koordinavimo trūkumuose, neišsamioje informacijoje, neaiškiuose sprendinių sujungimuose arba nepakankamai atsekamuose sprendimuose.
Gerai valdomas BIM procesas padeda šias rizikas pastebėti anksčiau. Tai gali būti konfliktai tarp disciplinų, nerealistiška darbų seka, trūkstamos prieigos zonos, neaiškūs techniniai mazgai arba modelio informacija, kuri nepadeda pirkimams ir statybos planavimui.
Tikslas nėra rasti kiekvieną smulkiausią modelio problemą. Tikslas yra laiku pastebėti tuos klausimus, kurie gali turėti įtakos sąnaudoms, terminams, įgyvendinamumui ar projekto kokybei, dar prieš jiems tampant brangiomis problemomis statybvietėje.
Geresnė pakeitimų kontrolė
Pakeitimai statybos projektuose yra normalus dalykas. Problema nėra tai, kad pakeitimai vyksta. Problema atsiranda tada, kai projekto komanda negali aiškiai suprasti jų poveikio.
Užsakovui BIM gali padėti geriau kontroliuoti pakeitimus, nes tampa lengviau matyti, kas pasikeitė, kurias disciplinas tai paveikia, ką reikia atnaujinti ir kur pakeitimai gali turėti įtakos sąnaudoms ar grafikui.
Tačiau tai veikia tik tada, kai pakeitimai yra dokumentuojami ir susiejami su projekto informacija. Jei modelio atnaujinimai, projektavimo sprendimai ir statybvietės nurodymai valdomi atskirai, BIM nesuteikia užsakovui realios kontrolės. Tokiu atveju modelis tampa atskirtas nuo likusio projekto proceso ir praranda dalį savo praktinės vertės.
Geras BIM valdymas padeda pakeitimus padaryti atsekamus, suprantamus ir lengviau įvertinamus.
Koordinavimas, kuris veda prie sprendimų
BIM koordinavimas dažnai siejamas su susikirtimų patikromis. Jos yra naudingos, tačiau pati susikirtimų patikra dar nėra koordinavimas.
Susikirtimų ataskaita neišsprendžia projekto problemos. Kažkas vis tiek turi suprasti problemos esmę, nustatyti atsakingą šalį, susitarti dėl sprendimo, sekti priimtą sprendimą ir patikrinti, ar problema iš tiesų išspręsta.
Užsakovui naudinga BIM koordinacija padeda suprasti, kokios yra pagrindinės neišspręstos problemos, kas už jas atsakingas, kurios problemos turi įtakos sąnaudoms ar grafikui ir ar sprendimai priimami laiku.
Būtent čia BIM tampa daugiau nei technine patikra. Jis tampa valdymo procesu, padedančiu projekto komandai laiku susitelkti į svarbiausias problemas.
Geresnis matomumas statybos metu
BIM vertė neturėtų dingti prasidėjus statyboms. Daugelyje projektų būtent šiame etape užsakovui reikia dar didesnio matomumo.
Modeliu paremtas procesas gali padėti sekti statybos eigą, palyginti suplanuotus ir faktiškai atliktus darbus, suprasti darbų sekos rizikas ir aiškiau komunikuoti projekto statusą tarp biuro ir statybvietės.
Tai nereiškia, kad kiekvienam projektui reikia sudėtingos skaitmeninės sistemos. Dažnai didžiausia vertė atsiranda iš paprasto, bet nuoseklaus modelio informacijos susiejimo su statybos eiga ir statusu.
Užsakovui nauda yra labai praktiška: mažiau spėlionių, geresnis matomumas ir ankstesnis supratimas, kur projektas pradeda nukrypti nuo plano.
Perdavimui skirta informacija, kurią iš tiesų galima naudoti
Projekto pabaigoje užsakovai dažnai gauna didelį dokumentacijos kiekį. Tačiau daugiau informacijos nebūtinai reiškia geresnę informaciją.
Jei perdavimo reikalavimai nėra apibrėžti laiku, užsakovas gali gauti failus, kurie yra neišsamūs, sunkiai naudojami arba nesusiję su realiais pastato eksploatavimo poreikiais. Modelis gali būti perduotas, tačiau tai dar nereiškia, kad jame esanti informacija yra patikima, struktūruota ir naudojama po statybos.
Geras BIM planavimas padeda anksti apibrėžti, kokios informacijos reikės po perdavimo, kaip ji turi būti struktūruota ir kas bus atsakingas už jos parengimą. Priešingu atveju projektas gali sukurti skaitmeninę dokumentų ir modelių saugyklą, o ne praktiškai naudojamą informacijos išteklių pastato eksploatavimui, priežiūrai ar būsimiems pertvarkymams.
Ko užsakovai neturėtų reikalauti be aiškaus tikslo
Viena dažniausių klaidų yra plačių BIM reikalavimų apibrėžimas dar prieš aiškiai suprantant, kokį praktinį tikslą ši informacija turi padėti pasiekti.
Reikalavimai dėl visapusiško BIM modelio, aukšto detalumo lygio, reguliarių susikirtimų patikrų ar as-built modelio gali skambėti pagrįstai. Tačiau jie tampa silpni, jei nėra susieti su konkrečiu projekto poreikiu.
Aukštas detalumo lygis ne visada yra naudingas. Per didelis informacijos kiekis gali sulėtinti darbą, padidinti sąnaudas ir sukurti nereikalingą sudėtingumą. Reguliarios susikirtimų patikros nėra pakankamos, jei problemos nėra sprendžiamos. As-built modelis nėra vertingas, jei jame esančių duomenų po perdavimo negalima praktiškai naudoti.
Daug efektyvesnis požiūris yra BIM reikalavimus formuluoti remiantis sprendimais ir laukiamais rezultatais. Užsakovui turi būti aišku, ką modelis turi padėti įvertinti, kokias rizikas jis turi padėti identifikuoti, kokia informacija bus reikalinga statybos planavimui, kokių duomenų reikės po perdavimo ir kaip bus tikrinama informacijos kokybė.
Toks požiūris padaro BIM praktiškesnį ir mažiau biurokratišką.
Užsakovo vaidmuo BIM proceso sėkmei
BIM procesas nesukuria pilnos vertės, jei jis laikomas tik projektuotojų, inžinierių ar rangovų atsakomybe. Užsakovas atlieka labai svarbų vaidmenį, nes būtent jis apibrėžia proceso tikslą.
Jei užsakovas aiškiai neapibrėžia, ko projektui reikia, projekto komanda gali parengti techniškai teisingą informaciją, kuri vis tiek nepadeda priimti geresnių sprendimų.
Tai nereiškia, kad užsakovas pats turi parengti visus techninius reikalavimus. Tačiau užsakovas turi dalyvauti nustatant projekto informacijos prioritetus. Svarbu suprasti, kur projekte reikia geresnio matomumo, kurie sprendimai dažniausiai vėluoja, kur yra didžiausios rizikos ir kokios informacijos reikės užbaigus projektą.
Kai šie prioritetai aiškūs, BIM reikalavimai tampa suprantamesni, lengviau įgyvendinami ir lengviau patikrinami.
Kaip atrodo geras BIM rezultatas?
Geras BIM rezultatas nėra tiesiog aplankas su modeliais ir ataskaitomis. Geras rezultatas reiškia, kad užsakovas turi geresnę projekto kontrolę.
Tai reiškia aiškesnius informacijos srautus, geresnį rizikų matomumą, struktūruotą koordinavimą, atsekamus sprendimus, patikimesnę progreso informaciją ir perdavimo duomenis, kuriuos iš tiesų galima naudoti.
Tai esminis skirtumas tarp BIM kaip rezultato ir BIM kaip valdymo proceso. Kai BIM suvokiamas tik kaip rezultatas, dėmesys lieka failams. Kai BIM suvokiamas kaip procesas, dėmesys persikelia į sprendimus, atsakomybes, rizikas ir rezultatus.
Pabaigai
Užsakovai neturėtų reikalauti BIM vien todėl, kad jis tapo įprastu standartu. Svarbiau suprasti, ką BIM projekte turi pagerinti.
Jei tikslas yra tik gauti modelį, BIM vertė bus ribota. Tačiau jei BIM naudojamas koordinavimui, rizikų valdymui, pakeitimų kontrolei, statybos eigos matomumui ir kokybiškai perdavimo informacijai, jis tampa praktiniu įrankiu geresniam projekto įgyvendinimui.
Užsakovui svarbiausia ne tai, kiek detalus ar vizualiai įtikinamas atrodo modelis. Svarbiausia, ar projekto informacija padeda komandai priimti geresnius sprendimus tinkamu laiku.
Būtent tada BIM tampa vertingas: ne kaip formalus skaitmeninis reikalavimas, o kaip būdas geriau kontroliuoti projektą.
